Mityba

Vėžiai maitinasi viskuo: priklausomai nuo jų rūšies, amžiaus ir metų laiko, jie maitinasi daugiau augalinės arba daugiau gyvulinės kilmės maistu. Vėžiai turi daug privalumų, ne be pagrindo upiniai vėžiai dažnai vadinami “vandens policininkais”. Jie suėda visus nusibaigusius gyvūnus (kol jie yra dar švieži), kontroliuoja sraigių populiaciją, mažina vandens augalų ir dumblių kiekį. Tačiau negalima nepaminėti ir galimų nepageidaujamų pasekmių. Jei trūksta natūralių pusiausvyrą tvenkinyje reguliuojančių mechanizmų bei plėšrūnų, tai gali privesti prie masinio dauginimosi ir tada žmogus turi būtinai įsikišti. Kam tai nėra per didelės darbo sąnaudos, tam galima pasiūlyti užsiveisti “vandenų riterių“, kuriuos geriausiai galima stebėti vakarais ir naktimis su kišeniniu prožektoriumi.

Vėžiai yra labai godūs ir ėdrūs. Jie ėda ką tik suranda arba įveikia: sraiges, varles, vabzdžius ir jų lervas, žuvis, žuvų ikrus, muses, vandeninių augalų šaknis ir atžalas. Jie kartais užpuola net vandenines žiurkes ir mažesnius už save vėžius. Vėžiai yra visaėdžiai gyvūnai, minta detritu, fitoplanktonu, vandens augalais (maurabragiais, elodėja), zoobentosiniais gyvūnais. Vėžių jaunikliai gyvulinės kilmės maisto (vėžiagyvių, chironomidų ir kt.) suvartoja daugiau, lyginant su subrendusiais gyvūnais. Paros maisto racionas vėžių jaunikliams – 1–4%, o subrendusių vėžių – 0,3–1,0% kūno svorio.