Dauginimasis ir augimas

Vėžiai yra vandenyje gyvenantieji ir žiaunomis kvėpuojantieji bestuburiai gyvūnai. Vėžio kūnas ir galūnės padengtos kiautu, kuris sudaro jo išorinį skeletą. Vėžys turi stiprias ir aštrias žnyples, kuriomis čiumpa grobį: žuvis, varles ir kt. Žnyplėmis vėžys gali labai stipriai suspausti – suaugęs pusiau peržnyba nedidelę žuvį.

Vėžių gyvenimo ciklas susideda iš pasikartojančių nėrimosi ir tarpnėrimosi periodų, per kuriuos gyvūnai priauga svorio ir pailgėja. Vėžių nėrimasis yra sudėtingas procesas, kontroliuojamas endokrininės sistemos hormonų. Pagal fiziologinius pokyčius jų organizme laikotarpis tarp dviejų nėrimusi yra skirstomas į ponėrimosi, tarpnėrimosi ir priešnėrimosi periodus ir stadijas. Vėžių augimo greitis po nėrimosi priklauso nuo vandens temperatūros, mitybos ir genetinių veiksnių, jų nėrimasis ir augimas nutrūksta rudenį, nukritus vandens temperatūrai < 10°C. Subrendę vėžių patinai neriasi 2 kartus per metus, per trumpą greito augimo periodą iki kito nėrimosi jų kūnas pailgėja nuo 5 iki 10,3 mm. Esant geroms sąlygoms vėžiai užauga iki 9,5 cm per tris gyvenimo vasaras. Vėžių subrendusios patelės neriasi vieną kartą per metus, jų kūnas po nėrimosi ilgėja lėčiau negu patinų, vidutiniškai 2–8,6 mm, o svorio skirtumą sąlygoja daugiausiai ženkliai didesnės patinų žnyplės, lyginant su patelėmis. Vėžys, išsinėręs iš kiauto, būna minkštas (sviestinis) ir yra puikus masalas žuvims: unguriams, vėgėlėms ir kt.

Vėžių dauginimosi periodas prasideda rudenį (spalį), nukritus vandens temperatūrai <10°C. Plačiažnyplių vėžių patinai subręsta anksčiau – trečios gyvenimo vasaros pabaigoje (2+ amžiaus) pasiekę vidutinį 7 cm kūno ilgį, o patelės vėliau – ketvirtais gyvenimo metais (3+) pasiekusios vidutinį 8 cm ilgį, kuris gali kisti nuo 6,2 iki 8,5 cm. Vėžių patinai po pirmo dalyvavimo reprodukcijoje poruojasi kiekvienais metais, o patelės dažnai tampa neaktyvios ir pramečiuoja veisimosi ciklus, tokių patelių kiekis gamtoje ženkliai kinta tam tikrais metais ir skirtingose populiacijose. Vėžiai poruojasi 2–3 savaites, apvaisintos patelės išleidžia kiaušinėlius spalį– lapkritį. Patelės nešioja priklijuotus prie plaukiojamųjų kojelių (pleopodų) kiaušinėlius 8 mėnesius iki išsirita ir atsiskiria vėžiukai kitų metų vasaros pradžioje (liepos I dekada). Išsiritimo laikas (birželio II–III dekada) priklauso nuo vandens temperatūros atskirais sezonais. Patelių vislumas (absoliutus ir darbinis) yra tiesiai proporcingas jų kūno dydžiui. Vėžių patelės subrandina iki 400 kiaušinėlių gonadose (absoliutus vislumas), išleistų kiaušinėlių kiekis ant pleopodijų – 90–260 vnt. Darbinis vislumas – kiaušinėlių kiekis embriogenezės pabaigoje (gegužė–birželis) būna apie 30–50% mažesnis negu embrioninės raidos pradžioje dėl embrionų praradimo per ilgą inkubacijos periodą (lapkritis – birželis). Poembrioninės raidos metu vėžių jaunikliai neriasi penkis kartus. Išsiritęs iš kiaušinėlio apvalkalo I stadijos vėžiukas (8,5–9,0 mm ilgio ir 21–27 mg svorio) kybo prisitvirtinęs prie patelės pleopodų. Po 5–8 dienų nuo išsiritimo įvyksta pirmas nėrimasis į antrą poembrioninės raidos stadiją. II stadijos (12 mm ilgio ir 37–40 mg svorio) jauniklis savo išorine sandara nuo suaugusio vėžio skiriasi tik apvalia uodeginio peleko forma. II stadijos jaunikliai atsiskiria nuo patelės, tačiau kurį laiką slepiasi po patelės pilveliu. Praėjus 18–20 dienų nuo išsiritimo, po antro nėrimosi pasibaigia metamorfozės procesas, III stadijos (13–15 mm ilgio ir vidutinio 50 mg svorio) vėžiukų kūno sandara analogiška subrendusių vėžių išvaizdai. Šios stadijos jaunikliai visiškai atsiskiria nuo patelės ir pradeda savarankišką gyvenimą. Gamtoje vėžių šiųmetukai rugsėjo pradžioje užauga iki vidutinio 180–220 mg svorio, pasiekę VI poembrioninės raidos stadiją jie yra 15–23 mm ilgio. Antros gyvenimo vasaros pabaigoje metinukai (1+), išsinėrę 5 kartus, užauga iki 3–4 cm, o trivasariai vėžiai (2+), nerdamiesi 3 kartus, vegetacijos sezono metu pasiekia 5–6 cm ilgį ir 3,8–5,8 g svorį. Iki verslinio dydžio (>10 cm) vėžiai užauga 4–5 gyvenimo metais.