2022 metų Klaipėdos rajono vėžių monitoringo ataskaita
Geografinio vėžių paplitimo stebėjimai Klaipėdos rajono vandens telkiniuose buvo vykdomi rugpjūčio – spalio mėnesiais. Tuo metu monitoringas buvo atliktas 11 skirtingų vandens telkinių: Mažajame žvyro karjere (Šernų urėdija), Stariškių miško vandens telkinyje, Kalvių (Ketvergių) didžiajame ir mažajame karjeruose, Vilhelmo kanale, Trušelių karjere, Slengių šiauriniame ir pietiniame karjeruose, Kalotės ir Svijanės ežeruose, ir Smeltalės upelyje. Smeltalės upelis stebėtas 6 skirtinguose vietose. Monitoringų laikas nuo prietemos vieną arba dvi valandas priklausomai nuo stebėjimo metodo būdo. Stebėjimo metodai pasirinkti priklausomai nuo vandens telkinio skaidrumo ir gylio. Vėžiams prisivilioti buvo naudojamos žuvys: kuojos, karšiai, plakiai. Monitoringo metu buvo fiksuojamos vėžių rūšys ir kiekiai.
Vėžių stebėjimo metu buvo įvertinta aplinkos būklė: priekrantės apaugimas ir augantys augalai, grunto granulometrinė sudėtis, vandens skaidrumas, gylis stebėjimo vietoje. Taip pat hidrometeorologiniai parametrai: debesuotumas, vėjo greitis ir kryptis, vidutinė oro ir vandens temperatūros. Taip pat buvo fiksuojama mėnulio fazė ir jos cikliškumas.
Iš 11 tirtų skirtingų vandens telkinių 7 aptikta vėžių. Plačiažnypliai aptikti 1 vandens telkinyje (Kalvių didžiajame karjere), rainuotieji- 6 (Kalvių mažajame karjere, Trušelių karjere, Slengių šiauriniame ir pietiniame karjeruose, Kalotės ežere. Iš 6 skirtingų Smeltalės upelio stebėtų vietų, tik vienoje buvo aptiktas rainuotasis vėžys. O siauražnyplių ir žymėtųjų neaptikta.
Išsamesnė monitoringo analizė lentelėje.
