2018 metų Klaipėdos rajono vėžių monitoringo ataskaita

2018 metais buvo stebėti 5 vandens telkiniai – Agluonos upelis, Agluonėnų, Aukštkiemių tvenkiniai, Ketvergių karjerai. Stebėjimai buvo vykdomi priekrantėje tamsiu paros metu samteliniu metodu, 5 gaudyklėmis. Masalui naudojama karpinių šeimos žuvys – kuojos, plakiai, karšiai. Iš 5 tirtų vandens telkinių Ketvergių mažajane karjere nustatyta labai silpna plačiažnyplių populiacija, Agluonos upelyje pastebėta labai silpna rainuotųjų vėžių migracija. Taip pat stebėta Ketvergių didžiajame karjere kartu gyvenančių labai silpna plačiažnyplių ir silpna rainuotųjų vėžių populiacijos. Agluonėnų ir Aukštkiemių vandens telkiniuose vėžių neaptikta.

Labiausiai buvo stebimas Ketvergių didysis karjeras. Jame gyvena plačiažnypliai ir rainuotieji vėžiai. Šiame telkinyje buvo atlikti 8 atskiri astakologiniai monitoringai, pietvakarinėje priekrantės dalyje. Stebėjimui pasirinktas 60m ilgio ir 3m pločio ruožas, kurio 0.3–0.5m gylis. Stebėjimui pasirinkto ruožo plotas 180m². Sugauti 35 (38,5%) plačiažnypliai ir 56 (61,5%) rainuotieji vėžiai (1 pav.).

Iš sugautų kiekių matome, kad plačiažnyplių vėžių populiacija 1.6 karto mažesnė už rainuotųjų. Šiuo metu invazinė vėžių rūšis labiau įsitvirtinusi vandens telkinyje, kur gyvena dviejų rūšių vėžiai.

Tiriamame vandens telkinyje, kur gyvena plačiažnypliai ir rainuotieji vėžiai, iš plačiažnyplių vėžių kiekio buvo sugauta 21 (60,0%) patinas ir 14 (40,0%) patelių (2 pav.).

Vandens telkinyje, kur gyvena dviejų rūšių vėžiai, buvo sugauta 38 (67,9%) rainuotųjų vėžių patinai ir 18 (32,1%) patelių (3 pav.)

Plačiažnyplių patinų buvo sugauta 20% daugiau nei patelių, o rainuotųjų patinų – 35,8% daugiau nei patelių. Abiejuose populiacijose stipriai dominuoja patinai. Pagal tai galime spręsti, kad abi populiacijos didės, tačiau rainuotųjų 15,8% labiau negu plačiažnyplių.

Ketvergių didžiajame karjere buvo matuojami skirtingų rūšių ir lyčių vėžių ilgiai, gyvenantys tame pačiame vandens telkinyje. Plačiažnypliai patinai užauga didesni už pateles (4 pav.), o rainuotųjų vėžių patinų ir patelių ilgiai, pasiskirstę ganėtinai vienodai (5 pav.).

Plačiažnyplių vėžių patinų ilgiai dominuoja 9.5–13.3cm, patelės – 9.0–12.3cm. Rainuotųjų vėžių patinų ir patelių ilgiai, pasiskirstę ganėtinai vienodai 9.2-11.5cm.

Balandžio – rugsėjo mėnesiais stebėta kartu viename vandens telkinyje gyvenančių plačiažnyplių ir rainuotųjų vėžių mityba (6 pav.). Stebėjimai prasidėjo prietemoje ir vyko 3 valandas sutemoje. Kas valanda matuojama vandens temperatūra. Samteliai buvo traukiami kas 10–20 min. Imami valandiniai intervalai ir užrašomi kiekvienos rūšies vėžiai.

Diagramoje pavaizduota plačiažnyplių ir rainuotųjų vėžių mitybos aktyvumas esant skirtingoms sezono temperatūroms. Plačiažnyplių mitybos suaktyvėjimas prasidėjo balandžio mėnesio gale, esant apie 12.0°C vandens temperatūrai. Iki birželio vidurio buvo sugauta tik viena plačiažnyplė patelė, ji buvo su kiaušinėliais. Tam įtakos galėjo turėti patelių nerštas, kurios vangiai maitinasi. Didžiausi vietinės rūšies sugavimo kiekiai birželio – liepos mėnesiais esant apie 23.0–23.5°C vandens temperatūrai, atitinkamai pučiant lengvam 2 balų ir vidutiniam 4 balų (boforto skalė) pietvakarių ir šiaurės vakarų vėjams. Rugpjūtį spartus vėžių mažėjimas dėl aukštos vandens temperatūros, kuri viršijo 26.0°C. Rugpjūtis – rugsėjis mažus sugavimo kiekius taip pat galėjo lemti vėžiautojų išgaudymas per pastaruosius mėnesius.

Rainuotųjų vėžių mitybos suaktyvėjimas prasidėjo balandžio mėnesio viduryje, kai vandens temperatūra pakilo iki 13.0°C ir išliko aktyvūs iki liepos vidurio esant 23.5°C. Tuo metu pūtė 4 balų vidutiniai šiaurės, šiaurės vakarų ir 2 balų pietvakarių (boforto skalė) vėjai. Skirtingai nei plačiažnyplių patelės rainuotosios balandžio pabaigoje – gegužės mėnesiais jau buvo pagautos be kiaušinėlių. Ir tik viena patelė balandžio gale buvo su kiaušinėliais. Galime daryti prielaidą, kad plačiažnyplių patelių nerštas trunka pusantro mėnesio ilgiau. Jeigu rainuotosios išneršia jau gegužės mėnesio pradžioje, tai plačiažnyplės neršti baigia tik birželio viduryje.

Rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais stiprus rainuotųjų vėžių mitybos mažėjimas dėl aukštos vandens temperatūros, kuri rugpjūtį viršijo 26.0°C , taip pat įtakos galėjo turėti vėžiautojų išgaudymas.

Balandžio – rugsėjo mėnesiais stebėta dviejų vėžių rūšių migracija esant skirtingoms vandens temperatūroms (7 pav.). Migracija buvo stebėta prasidėjus prietemai 3 valandas. Kas valandą buvo skaičiuojami skirtingų rūšių vėžiai 180m² pasirinktame plote.

Rainuotųjų vėžių sparti migracija prasidėjo balandžio viduryje ir tęsėsi iki mėnesio pabaigos, kai vandens temperatūra svyravo 12.0–13.0°C. Balandžio viduryje 00.30 val. esant 12.5°C suskaičiuotas didžiausias rainuotųjų vėžių kiekis – 17 vienetų. Šią stebėjimo naktį vyravo gaivus 2 balų (boforto skalė) pietryčių vėjas. Nuo balandžio pabaigos – liepos mėnesiais išsilaikė stipriai nekintantis 2–7 vienetų rainuotųjų vėžių kiekis. Rugpjūčio mėnesiu esant 26.0°C vandens temperatūrai jų migracija labai sumažėjo ir tęsėsi rugsėjį. Tai galėjo lemti deguonies trūkumas esant aukštai vandens temperatūrai ir vėžiautojų išgaudymai.

Plačiažnyplių vėžių labai silpna migracija prasidėjo balandžio viduryje esant 12.5°C vandens temperatūrai. Nežymiai didesnė migracija nustatyta birželio – liepos mėnesiais, vandens temperatūrai esant 23.0–24.0°C. Rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais nustatyta labai silpna migracija. Dėl viso sezono metu mažo migruojančių plačiažnyplių vėžių kiekio jų didelio sumažėjimo sezono pabaigoje negalime įžvelgti.

Vandens telkinyje, kur gyvena kartu plačiažnypliai ir rainuotieji vėžiai buvo stebėta kiekvienos rūšies sugavimo kiekiai ir migracija skirtingu sezono metu, esant skirtingai vandens temperatūrai (8 pav.). Astakologiniai monitoringai vyko balandžio – rugsėjo mėnesiais, prasidėjus prietemai, 3 valandas. Kas valandą buvo matuojama vandens temperatūra. Samteliai buvo traukiami kas 10–20 min priklausomai nuo vėžių maitinimosi intensyvumo. Valandiniame intervale skaičiuojami plačiažnyplių ir rainuotųjų vėžių kiekiai. Kas valandą apibrėžtame plote buvo skaičiuojami migruojantys skirtingų rūšių vėžiai.

Diagramoje pateiktos kiekvieno monitoringo (3 valandų) matuotų parametrų valandiniai vidurkiai. Matome, kad vienareikšmiškai dominuoja migruojantys rainuotieji vėžiai. Ypač jų populiacija didelė iškart po šaltojo sezono meto pakilus vandens temperatūrai apie 12.0–13.0°C. Tuo metu užlietame žolės plote vyko sparti jų migracija, kovos dėl buveinių, pasižymėjo išskirtiniu aršumu, mažu jautrumu žibintuvėlio šviesai. Rainuotųjų vėžių mityba suaktyvėjo balandžio gale esant apie 12.0°C temperatūrai ir tęsėsi iki liepos vidurio.

Plačiažnyplių vėžių sugavimo kiekiai ir migracija ganėtinai tolygiai palaipsniui augo iki birželio vidurio. Nuo birželio iki liepos vidurio nusistovėjo. Staigus skirtingų rūšių migracijų ir sugavimų kiekių mažėjimas įvyko nuo liepos vidurio. Tai įtakos turėjo aukštų temperatūrų buvimas ir labai karštas rugpjūčio mėnuo, kai vandens temperatūra šoktelėjo iki 26.0°C. Esant aukštai vandens temperatūrai, sumažėjus vandens telkinyje deguonies kiekiui, sulėtėjo vėžių gyvybinės funkcijos. Taip pat tokius sparčius vėžių mažėjimo kiekius galėjo nulemti vėžiautojų išgaudymai prasidėjus vėžių gaudymo sezonui nuo liepos 15 dienos.