2017 metų Klaipėdos rajono vėžių monitoringo ataskaita

2017 metais buvo stebėta 12 vandens telkinių – Danės, Minijos upės, Kalotės ežeras, Smiltelės, Smeltaitės upeliai, Ketvergių karjerai, Agluonėnų, Plikių, Aukštkiemių, Malūno tvenkiniai, Klaipėdos kanalas. Stebėjimai buvo vykdomi priekrantėje tamsiu paros metu samteliniu metodu, 5 gaudyklėmis. Masalui naudojama karpinių šeimos žuvys – kuojos, plakiai, karšiai. Iš 12 tirtų vandens telkinių Ketvergių mažajame karjere nustatyta labai silpna plačiažnyplių vėžių populiacija, Ketvergių didžiajame silpnos kartu gyvenančių plačiažnyplių ir rainuotųjų vėžių populiacijos. Likusiuose vandens telkiniuose vėžių neaptikta.

Labiausiai buvo stebimas Ketvergių didysis karjeras, kuriame gyvena kartu plačiažnypliai ir rainuotieji vėžiai. Šiame telkinyje buvo atlikta 10 atskirų monitoringų, sugauta 60,6% plačiažnyplių ir 39,4% rainuotųjų vėžių (1 pav.).

Iš sugautų kiekių matome, kad plačiažnyplių vėžių populiacija 1.5 karto didesnė už rainuotųjų. Šiuo metu vietinė vėžių rūšis labiau įsitvirtinusi vandens telkinyje, kur gyvena dviejų rūšių vėžiai.

Vandens telkinyje, kur gyvena dviejų rūšių vėžiai, iš plačiažnyplių vėžių kiekio buvo sugauta 53,5% patinų ir 46,5% patelių (2 pav.).

Monitoringui pasirinktame vandens telkinyje iš dviejų rūšių vėžių kiekio buvo sugauta 47% patinų ir 53% patelių rainuotųjų vėžių (3 pav.).

Plačiažnyplių patelių buvo sugauta 7% daugiau nei patinų, o rainuotųjų patelių – 6% daugiau nei patinų. Palyginus abiejų rūšių patinų ir patelių kiekius matome, kad plačiažnyplių ir rainuotųjų vėžių populiacijose nežymiai dominuoja patelės.

Šiais metais buvo matuojami skirtingų vėžių rūšių ir lyčių ilgiai, gyvenantys tame pačiame vandens telkinyje. Plačiažnypliai patinai užauga didesni už pateles (4pav.), o rainuotųjų patinų ir patelių ilgiai beveik nesiskiria (5 pav.).

Plačiažnyplių vėžių patinų ilgiai dominuoja 11.0–13.0cm, patelės – 8.5–11.0cm, o rainuotųjų vėžių patinų ir patelių ilgiai pasiskirstę ganėtinai vienodai 8.0–11.0cm.

Liepos – spalio mėnesiais Ketvergių didžiajame karjere stebėta plačiažnyplių ir rainuotųjų vėžių mityba (6 pav.). Stebėjimai prasidėjo prietemoje ir vyko 3 valandas sutemoje. Kas valanda matuojama vandens temperatūra. Samteliai buvo traukiami kas 10–20 min. Imami valandiniai intervalai ir užrašomi kiekvienos rūšies vėžiai

Diagramoje pavaizduota plačiažnyplių ir rainuotųjų vėžių mitybos aktyvumas esant skirtingoms sezono temperatūroms. Viso sezono stebėjimų metu plačiažnypliai vėžiai maitinosi vienodu aktyvumu išskyrus liepos pradžios pirmą valandą, kai buvo sugauti 8 vėžiai. Tuo metu išskirtinių hidrometeorologinių sąlygų nepastebėta, kurios galėjo daryti įtaką didesniam vėžių pagavimo kiekiui. Taip pat plačiažnyplių vėžių sugavimo kiekių gausa išsiskyrė rugsėjo viduryje, kai vandens temperatūra buvo 14.0–15.0°C. Vandens temperatūra, nepakitusios meteorologinės sąlygos – pietvakarių 7 balų (boforto skalė) vėjas ir debesuota naktis galėjo lemti didelį vėžių sugavimo skaičių monitoringo metu. Rainuotųjų vėžių sugavimo kiekiai viso sezono metu išliko ganėtinai stabilūs.

Liepos – spalio mėnesiais stebėta dviejų vėžių rūšių migracija esant skirtingoms vandens temperatūroms (7 pav.). Migracija buvo stebėta prasidėjus prietemai 3 valandas. Kas valandą buvo skaičiuojami skirtingų rūšių vėžiai 180m² pasirinktame plote.

Plačiažnyplių migracija sezono metu nestipriai keitėsi, išliko be didesnių migracijų epizotų. Tai galėjo atsitikti, kadangi nebuvo didelių vandens temperatūros svyravimų.

Rainuotieji vėžiai jautriau sureagavo į liepos antroje pusėje buvusią apie 22.0°C vandens temperatūrą ir pasikeitus iš pietvakarių tyliam 1 (boforto skalė) į stiprų 5–6 (boforto skalė) šiaurės rytų vėją ir šiek tiek apniūkusią naktį. Kiti ryškesni rainuotųjų vėžių migravimai išsiskyrė rugpjūčio gale esant apie 17.0°C vandens temperatūrai. Ir visą rugsėjį keičiantis vandens temperatūrai 12.0–17.0°C. Taip pat galėjo lemti nusistovėję šiaurės rytų arba pietvakarių vėjai ir debesuotos naktys.

2017 metais vandens telkinyje, kur gyvena kartu plačiažnypliai ir rainuotieji vėžiai buvo stebėta kiekvienos rūšies sugavimo kiekiai ir migracija skirtingu sezono metu, esant skirtingai vandens temperatūrai (8 pav.). Astakologiniai monitoringai vyko liepos – spalio mėnesiais, prasidėjus prietemai, 3 valandas. Kas valandą buvo matuojama vandens temperatūra. Samteliai buvo traukiami kas 10–20 min priklausomai nuo vėžių maitinimosi intensyvumo. Valandiniame intervale skaičiuojami plačiažnyplių ir rainuotųjų vėžių kiekiai. Kas valandą apibrėžtame plote buvo skaičiuojami migruojantys skirtingų rūšių vėžiai.

Diagramoje matome didelį plačiažnyplių vėžių sugavimo skaičių rugsėjo viduryje, kai monitoringo vidutinė vandens temperatūra siekė 14.5°C. Tą naktį pūtė beveik audringas 7 balų ( boforto skalė) pietvakarių vėjas ir buvo debesuota su pragiedruliais.

Ryškesnis rainuotųjų vėžių migravimas įvyko rugpjūčio pabaigoje esant 17.0°C vandens temperatūrai. Taip pat šios rūšies vėžiai sparčiai migravo rugsėjo pradžioje, kai vyravo 16.0–17.0°C vandens temperatūra, šiaurės rytų, pietvakarių vėjai, debesuotos su pragiedruliais arba debesuotos su lietumi naktys.